“Ar prisimeni tą momentą, kai sukūrėme meilę?…Ir sakei man, kad viskas buvo tobula…O dabar tiesiog žiūri nustebęs ir sakai, kad tiesiog pasibaigė mūsų terminas…Ir radai manyje tūkstantį defektų.” Ir aš nebeužsidedu aukštakulnių. Ir aš penktadieniais nebevaikštau viena, nei į pasimatymus. Po truputį atsimenu mūsų pagyrias ir tą vaizdą, kai mūsų namuose pabunda svetimi žmonės. Atleisk, kad šįryt tai lyja, tai sninga ir niekas čia jaukumu nekvepia. Juo nekvepiu ir aš.
“Daugiau nepaleisiu Tavo bučinių. Daugiau nepaleisiu Tavo kūno. Daugiau nepaleisi mano bučinių. Daugiau nepaleisi mano kūno. Ir tos mūsų sekso naktys, kurios mirė ant svetimo čiužinio.” Sakai manęs tokios nepažįsti. Stoviu prieš tave visai kita savo puse.. Nes pagaliau išmokau į viską žiūrėti paprasčiau. Nes pažadėjau tavo akių dangų visada nešiotis su savimi. Nes tik laimė masina ir vienija. Nes tik laimė daro mus kažkuo ypatingais.
“Gali begales kartų apgauti, jei aš nieko nejaučiu. Jei viską užmiršau. Jei daugiau nebe atsakau Tau. Jei nieko iš Tavęs nebesitikiu. Jei su manimi bijai, vadinasi žinai, kad tokia kita kaip aš dar negimė.” Gali ieškoti kiek nori kita kaip aš dar negimė.
“Prisiekiu, aš meluoju, kai sakau, kad apie Tave nebegalvoju. Ir mano patiko mūsų nuotykis, išmestas į šiukšledėžę. Buvai geriausias mano mylimasis.” Sakai, kad Tave nervuoju, nors nei žodžio dar nepratariau. Kad per daug su kuo sugėriau ir sveikinuos ne pagal etiketą. Kad, iš tiesų, atitolom ir jokios dienotvarkės bei meilės mūsų pasaulyje nebesuvienis. Kad grįžom į pradžių pradžią. Ir vėl apsikeitėm pusėm - nesakau Tau, bet nuolat apie tai galvoju. Kad nuolat ieškom savęs skirtinguose keliuose, tik nežinau ar kada nors surasim. “
Jei nori suaugti ir pamiršti mane, tėveli, aš padarysiu tą patį. Išeik ir negrįžk. Ir neverk, kai pamatysi, kaip kvailas vaikas, kai pamatysi, kad šį žaidimą pralaimi.” Ir galbūt ši istorija apie tai, kaip per daug pamilom svetimus žmonės, nes per seniai pametėm vieną kitą. Kaip palikom tuos žmonės, kurie mus jungė ir pririšom prie savęs tuos, kurie mus skiria. O žmonės linkę teisti ir aš viena iš jų.